Egzaminai

Užsienio kalbos (anglų) egzamino naujovės

Nuo 2016 metų anglų kalbos egzaminą sudaro keturios dalys – klausymo (sakytinio teksto supratimo) užduotys, skaitymo (rašytinio teksto supratimo) užduotys, rašymo (rašytinės sąveikos ir raiškos) užduotys ir kalbėjimo (sakytinės sąveikos ir raiškos) užduotys. Visos egzamino dalys yra privalomos. Kiekviena kalbinės veiklos sritis yra vertinama 25 taškais, t.y. maksimali taškų suma iš visų kalbinės veiklos sričių yra 100 taškų.

Kalbėjimas (sakytinė sąveika ir raiška) bus tikrinamas pavasario atostogų metu ne savo gimnazijoje, o NEC paskirtame egzaminų centre, o likusios egzamino dalys – jau pasibaigus mokslo metams pagal valstybinių egzaminų tvarkaraštį NEC paskirtame centre.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino naujovės

Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje paskelbti nauji lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio ir mokyklinio brandos egzaminų kandidatų darbų vertinimo kriterijai 2016 metams. Atsižvelgiant į VU ir LEU mokslininkų atliktos kandidatų rašinių analizės išvadas ir egzamino vertintojų siūlymus, atsisakyta atskiro formaliosios ir giliosios rašinio struktūros vertinimo. Dėl to 2016 metams skirtuose vertinimo kriterijuose pakoreguotas taškų, skiriamų už turinį, kalbos taisyklingumą ir raišką, skaičius.

Vertinimo kriterijų kaita nereglamentuoja naujo tipo rašinio atsiradimo – iš tiesų pakitę vertinimo kriterijai leis geriau įvertinti mokinių gebėjimus, išugdytus mokantis pagal vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą.

1. Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti 2 egzaminus: privalomą – lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį arba mokyklinį pasirinktinai (rašinys) ir vieną pasirenkamąjį egzaminą.

2. Be lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, galima laikyti ne daugiau kaip 6 dalykų brandos egzaminus. Menų ir technologijos mokyklinius egzaminus mokinys pasirenka ir rašo prašymą direktoriui iki sausio 14 d., kitus egzaminus – iki vasario 25 d. Pasirinkus egzaminus jų nebegalima pakeisti.

3. Ruošdamiesi laikyti lietuvių k. ir literatūros privalomąjį egzaminą mokiniai:

3.1. gimnazijos nustatytu ir pagal egzaminų tvarkaraštį rekomenduojamu laiku išlaiko šio dalyko įskaitą ( pagal pasirinktą temą ruošia pranešimo planą, rašo pranešimą, sako viešąją kalbą).

3.2. privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą gali laikyti, jei šio dalyko metinis pažymys mažiausiai patenkinamas ir mokinys išlaikė įskaitą.

4. Nustatytu laiku mokiniai pasirašytinai supažindinami su VBE ir MBE tvarkos aprašu, egzaminų laikymo instrukcijomis..

5. Po kovo 10 d. gimnazijos administracija mokinius supažindina, kokiuose centruose bus laikomi valstybiniai ir mokykliniai egzaminai, į kuriuos mokiniai vyks lydimi paskirtų mokytojų įsakymo tvarka.

6. Mokinys, nesutinkantis su brandos egzamino darbo įvertinimu:

6.1. per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos gali teikti gimnazijos direktoriui apeliacijos prašymą dar kartą darbą peržiūrėti, atsakingi gimnazijos asmenys šią informaciją perkelia į KELTĄ, darbas NEC komisijos pakartotinai įvertinamas;

6.2. brandos atestatas išduodamas tik gimnazijai gavus apeliacijų rezultatų protokolus, į brandos atestato priedą įrašomas apeliacijos rezultatas. Apeliacijos nagrinėjimo laikotarpiu laikinai sustabdomas brandos atestato išdavimas.

7. Planuojama visų brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatus paskelbti iki liepos 11 d. , galutinė apeliacijų rezultatų paskelbimo data – liepos 18 d.

8. Visa reikalinga informacija apie brandos egzaminus pateikta interneto svetainėse: www.nec.lt, www.egzaminai.lt

PARENGTA REMIANTIS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS INFORMACIJA ŠVIETIMO NAUJIENŲ LEIDINYJE

• Lietuvių k. valstybinį egzaminą sudaro viena dalis – rašinys, kurio apimtis 500-600 žodžių; rašymo trukmė – 4 val. Atsisakyta teksto suvokimo ir grožinio teksto interpretacijos.
• I-osios užsienio kalbos (anglų k.) egzamino užduotį sudaro 3 dalys: sakytinio teksto supratimas(klausymas),rašyt. teksto supratimas (skaitymas), rašyt. teksto kūrimas (rašymas). Atsisakyta kalbos priemonių vartojimo dalies.
• Istorijos egzamine pasikeitė teminių sričių proporcijos: Viduramžiams skirta 20 proc., Naujiesiems amžiams – 30 proc., naujausiai istorijai – 50 proc. užduoties taškų; pasaulio ir Lietuvos istorijai skirta vienodai po 50 proc. taškų. Egzamino – trukmė 3 val. ( buvo 2,5 val.)
• Matematikos egzamine padidintas uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais ir trumpo atsakymo uždavinių procentas. Uždavinių tipais siekiama sumažinti įsimenamų žinių patikrinimą ir didinti gebėjimus taikant žinias ir sprendžiant problemas.
• Fizikos egzamino preliminari išlaikymo riba – 16 taškų. Įtrauktos tyrimų užduotys, sumažintos mechaniškai įsimenamų žinių užduotys.
• Biologijos ir chemijos egzamine vertinami tik atsakymų lape pateikti atsakymai. Didesnis dėmesys skiriamas tiriamosioms užduotims, žinių taikymui realiose gyvenimo situacijose, problemų atpažinimui ir aiškinimui.
• Informacinių technologijų egzamine 50 proc. taškų galima surinkti remiantis bendrojo kurso žiniomis, supratimu ir gebėjimais, 50 proc. – išplėstinio kurso programavimo modulio žiniomis ir gebėjimais. Atsisakyta teorinio testo, jis pakeistas klausimais iš Saugaus informacijos ir interneto naudojimo veiklos srities ir dviem praktinėmis užduotimis iš Tekstinių dokumentų maketavimo ir Skaitinės informacijos apdprojimo skaičiuokle veiklos sričių. Preliminari išlaikymo riba – 20 taškų.
• Menų egzamine 50 proc. skiriama kūrybinei raiškai; atsisakyta testo – vietoje jo mokinys rašo kūrybinio darbo aprašą, kuriame parodys, kiek supranta pasirinktą meno sritį. Egzaminą mokinys galės laikyti kaip atlikėjas (muzika, teatras, šokis) arba kaip kūrėjas (dailė, grafinis dizainas, muzika, kompiuterinės muzikos technologijos).